„Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ paskelbė „Europos ateities miestai ir regionai 2023“ reitingą. Šiemet jame pirmą kartą išskirtas ir Lietuvos uostamiestis – Klaipėda įvertinta už tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo strategiją.
Kasmetė studija skirta aptarti ir išskirti daugiausia potencialo turinčias investicijų kryptis Europoje. Šiais metais ekspertai pastebėjo ir Klaipėdą, jai skirdami 9 vietą kategorijoje „Europos ateities mažieji miestai 2023“.
„Šis įvertinimas Klaipėdai labai svarbus ir įrodo, kad miesto strateginių partnerių, kurie dalyvauja šių investicijų pritraukime, pasirinkta strategija yra veiksminga“, – sako Diana Manko, „Klaipėda ID“ Investicijų ir Investicinės aplinkos skyriaus vadovė.
D. Manko džiaugėsi, kad toks įvertinimas rodo miesto judėjimą tinkama linkme, o taip pat yra papildoma motyvacija kurti dar patrauklesnę investicinę aplinką Klaipėdoje.
„Esame pasiryžę plėsti užsienio partnerių tinklą, kurį galėtume pasiūlyti pagrindiniams mieste veikiantiems ir netrukus prisijungsiantiems strateginiams partneriams“, – tvirtino pašnekovė.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Klaipėda pagal TUI, tenkančias vienam gyventojui, nusileido tik sostinei.
„Šis įvertinimas Klaipėdai labai svarbus ir įrodo, kad miesto strateginių partnerių, kurie dalyvauja šių investicijų pritraukime, pasirinkta strategija yra veiksminga“, – sako Diana Manko, „Klaipėda ID“ Investicijų ir Investicinės aplinkos skyriaus vadovė.
D. Manko džiaugėsi, kad toks įvertinimas rodo miesto judėjimą tinkama linkme, o taip pat yra papildoma motyvacija kurti dar patrauklesnę investicinę aplinką Klaipėdoje.
„Esame pasiryžę plėsti užsienio partnerių tinklą, kurį galėtume pasiūlyti pagrindiniams mieste veikiantiems ir netrukus prisijungsiantiems strateginiams partneriams“, – tvirtino pašnekovė.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Klaipėda pagal TUI, tenkančias vienam gyventojui, nusileido tik sostinei.
Per pastaruosius penkerius metus, uostamiestis pritraukė 32 TUI projektus – beveik milijardą eurų lėšų – ir taip sukūrė per 2,6 tūkst. darbo vietų. Tarp didžiausių praėjusių metų investicijų – garsi Norvegijos bendrovė „Dokka Fasteners”, gaminanti pramonines tvirtinimo detales.
Į uostamiestį investicijos plaukia iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių, stambiausios šalys-investuotojos yra Kipras, Danija, Nyderlandai ir Vokietija.
Užsienio investuotojus į Klaipėdą vilioja miesto potencialas, auganti ekonomika, lengvatiniai mokesčiai, specialistų konsultacijos, patraukli investicinė grąža ir gausi talentų pasiūla.
Į uostamiestį investicijos plaukia iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių, stambiausios šalys-investuotojos yra Kipras, Danija, Nyderlandai ir Vokietija.
Užsienio investuotojus į Klaipėdą vilioja miesto potencialas, auganti ekonomika, lengvatiniai mokesčiai, specialistų konsultacijos, patraukli investicinė grąža ir gausi talentų pasiūla.
Transporto mazgas
Klaipėdą „pasimatuoti“ nusprendusios įmonės atranda, kad tai itin palankus miestas gamybai ir eksportui, mat jūros, oro, sausumos keliais ir geležinkeliu jie gali patogiai ir palyginti nebrangiai pasiekti didžiąsias Šiaurės Europos, Vakarų Europos, JAV ir Azijos rinkas.
Patogi Klaipėda ir verslo kelionėms – per pusvalandį pasiekiamas Tarptautinis Palangos oro uostas jungia su Skandinavijos, Londono, Rygos verslo centrais. Be to, kursuoja keltai net 5 tarptautiniais maršrutais – į Kylį, Karlshamną, Treleborgą, Travemiundę ir Rostoką.
Verslo dėmesį patraukia ir tai, kad Klaipėdos jūrų uostas įsitvirtinęs pirmoje vietoje Baltijos šalyse pagal krovą. Neseniai miestas įtrauktas į papildomus maršrutus – Klaipėdą ir JAV Rytinę pakrantę jungia vandens kelias, kuris driekiasi per Gdynę, Geteborgą, Brėmerhafeną, Niujorką ir Filadelfiją.
Praėjusiais metais Klaipėda jūrų keliais sujungta ir su Dominikos respublika, Kosta Rika, Peru, Kolumbija ir kitais uostais.
Investuotojus uostamiestis vilioja ir papildomomis paskatomis, pavyzdžiui, įmonės, sukuriančios bent 6 darbo vietas, gali pretenduoti į finansinę paskatą biuro nuomos išlaidų kompensacijai – iki 1800 eurų už vieną naują darbo vietą. Visą aibę paskatų siūlo ir Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Patogi Klaipėda ir verslo kelionėms – per pusvalandį pasiekiamas Tarptautinis Palangos oro uostas jungia su Skandinavijos, Londono, Rygos verslo centrais. Be to, kursuoja keltai net 5 tarptautiniais maršrutais – į Kylį, Karlshamną, Treleborgą, Travemiundę ir Rostoką.
Verslo dėmesį patraukia ir tai, kad Klaipėdos jūrų uostas įsitvirtinęs pirmoje vietoje Baltijos šalyse pagal krovą. Neseniai miestas įtrauktas į papildomus maršrutus – Klaipėdą ir JAV Rytinę pakrantę jungia vandens kelias, kuris driekiasi per Gdynę, Geteborgą, Brėmerhafeną, Niujorką ir Filadelfiją.
Praėjusiais metais Klaipėda jūrų keliais sujungta ir su Dominikos respublika, Kosta Rika, Peru, Kolumbija ir kitais uostais.
Investuotojus uostamiestis vilioja ir papildomomis paskatomis, pavyzdžiui, įmonės, sukuriančios bent 6 darbo vietas, gali pretenduoti į finansinę paskatą biuro nuomos išlaidų kompensacijai – iki 1800 eurų už vieną naują darbo vietą. Visą aibę paskatų siūlo ir Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Sėkminga LEZ
Nemažai naujakurių Klaipėdoje renkasi LEZ – pirmąją ir sėkmingiausią LEZ Baltijos šalyse. 2021 m. vien LEZ įmonių eksportas siekė beveik 600 mln. eurų.
Kuo verslą taip masina Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona? LEZ teikia prioritetą „modernioms, į aukštą ir aukštesnę pridėtinę vertę orientuotoms, mokslinius tyrimus plėtojančioms ir inovacijas kuriančioms bei taikančioms įmonėms“.
2020 m. apklausa atskleidė, kad LEZ bendruomenė labiausiai vertina šiuolaikines technologijas, pažangumą ir išmanumą.
Įkurti savo tiek gamybos, tiek biurui tinkamas patalpas naujakuriai čia gali vos per tris mėnesius. LEZ veikia daugiau nei 100 įmonių, kurios yra sukūrusios per 5 tūkst. darbo vietų.
Stambiems investuotojams sukuriamas vadinamasis „žaliasis koridorius“, perpus sutrumpinantis statybos leidimų išdavimą ir verslus su 20 mln. eurų ir didesnėmis investicijomis atleidžiantis nuo pelno mokesčio iki 20 metų.
Beje, į Klaipėdos LEZ „Financial Times“ ekspertai dėmesį atkreipė ir 2022 metais į energetinę nepriklausomybę: Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, atsisakiusia Rusijos dujų importo.
Investuotojų žvilgsnį kausto ir 700MW galios elektrinių parko Baltijos jūroje statybos. Parkas, viliamasi, pritrauks mažiausiai 1 mlrd. eurų investicijų ir padės įsteigti dar 1300 naujų darbo vietų.
Kuo verslą taip masina Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona? LEZ teikia prioritetą „modernioms, į aukštą ir aukštesnę pridėtinę vertę orientuotoms, mokslinius tyrimus plėtojančioms ir inovacijas kuriančioms bei taikančioms įmonėms“.
2020 m. apklausa atskleidė, kad LEZ bendruomenė labiausiai vertina šiuolaikines technologijas, pažangumą ir išmanumą.
Įkurti savo tiek gamybos, tiek biurui tinkamas patalpas naujakuriai čia gali vos per tris mėnesius. LEZ veikia daugiau nei 100 įmonių, kurios yra sukūrusios per 5 tūkst. darbo vietų.
Stambiems investuotojams sukuriamas vadinamasis „žaliasis koridorius“, perpus sutrumpinantis statybos leidimų išdavimą ir verslus su 20 mln. eurų ir didesnėmis investicijomis atleidžiantis nuo pelno mokesčio iki 20 metų.
Beje, į Klaipėdos LEZ „Financial Times“ ekspertai dėmesį atkreipė ir 2022 metais į energetinę nepriklausomybę: Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, atsisakiusia Rusijos dujų importo.
Investuotojų žvilgsnį kausto ir 700MW galios elektrinių parko Baltijos jūroje statybos. Parkas, viliamasi, pritrauks mažiausiai 1 mlrd. eurų investicijų ir padės įsteigti dar 1300 naujų darbo vietų.
Talentų traukos centras
Uostamiestyje gausu švietimo iniciatyvų, sukurtų darbo rinkos problemų sprendimui.
Ne paslaptis, kad Klaipėda siekia tapti talentų kalve, ugdydama įvairius itin paklausių profesijų specialistus – mėlynosios ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, žaidimų industrijos, kibernetinio saugumo ir kitų sričių ekspertus.
Mieste veikia 12 švietimo institucijų, kuriose mokosi per 10 tūkst. studentų. Net 10 studijų programų Klaipėdoje yra įvertintos Investuotojų forumo įsteigtu „Investors’ Spotlight“ ženklu, įrodančiu ugdymo įstaigų lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos bei inovatyvumą.
Be to, specialistus uostamiesčio švietimo sistema pradeda ugdyti ankstyvame amžiuje – prie informacinių technologijų pratinami jau pradinukai, o vyresni mokiniai turi galimybę ir „pasimatuoti“ patrauklią specialybę.
Tarptautinėms įmonėms taip pat palankus faktorius yra tai, kad trys ketvirtadaliai miesto gyventojų kalba bent viena užsienio kalba ir net 85 % jaunų specialistų yra puikiai įvaldę anglų kalbą.
Pritraukti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų į Klaipėdą iš kitų miestų padeda ir finansinė paskata, kuri numato 2000 eurų būsto nuomos kaštams padengti ir 400 eurų lietuvių kalbos kursams. Į ją gali pretenduoti net 64 specialybių atstovai, nusprendę apsigyventi ir dirbti Klaipėdoje.
Ne paslaptis, kad Klaipėda siekia tapti talentų kalve, ugdydama įvairius itin paklausių profesijų specialistus – mėlynosios ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, žaidimų industrijos, kibernetinio saugumo ir kitų sričių ekspertus.
Mieste veikia 12 švietimo institucijų, kuriose mokosi per 10 tūkst. studentų. Net 10 studijų programų Klaipėdoje yra įvertintos Investuotojų forumo įsteigtu „Investors’ Spotlight“ ženklu, įrodančiu ugdymo įstaigų lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos bei inovatyvumą.
Be to, specialistus uostamiesčio švietimo sistema pradeda ugdyti ankstyvame amžiuje – prie informacinių technologijų pratinami jau pradinukai, o vyresni mokiniai turi galimybę ir „pasimatuoti“ patrauklią specialybę.
Tarptautinėms įmonėms taip pat palankus faktorius yra tai, kad trys ketvirtadaliai miesto gyventojų kalba bent viena užsienio kalba ir net 85 % jaunų specialistų yra puikiai įvaldę anglų kalbą.
Pritraukti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų į Klaipėdą iš kitų miestų padeda ir finansinė paskata, kuri numato 2000 eurų būsto nuomos kaštams padengti ir 400 eurų lietuvių kalbos kursams. Į ją gali pretenduoti net 64 specialybių atstovai, nusprendę apsigyventi ir dirbti Klaipėdoje.
Klaipėda gali pasigirti ir mažiausių tarp didmiesčių nedarbo lygiu – vos 8,2 %, ir vienu didžiausiu vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, siekiančiu 1,8 tūkst. eurų „ant popieriaus“.