.png)
Balandžio 29 d. uostamiestyje vyko viena svarbiausių miesto ateities konferencijų – „Klaipėdos ekonomikos forumas“. Jos organizatoriai – ambicingos Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos (KEPS) 2030 kūrėjai – Klaipėdos miesto savivaldybė ir partneriai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, taip pat - verslo naujienų portalas Lietuvoje „Verslo žinios“. Renginio tikslas – įsivertinti, kaip laikomasi 2018 m. sukurtos Mėlynojo proveržio arba KEPS 2030 krypčių, konstatuoti, kas nuveikta per tuos kelis metus, pasitikrinti, ar reikia koreguoti ilgalaikę ekonominės plėtros strategiją dėl nuolat besikeičiančių geopolitinių ar kitų aplinkybių.
Daugiau negu dvidešimt pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, per 370 užsiregistravusių gyvai ir internetu transliuoto renginio dalyvių – įrodymas, kad ši konferencija – diskusija buvo laukta ir reikalinga. Renginio dalyviai diskutavo, ar pasirinktos kryptys leis 2030-aisiais pasiekti tikslus, taip pat siekta identifikuoti problemas, kurias reikėtų nedelsiant spręsti, kad nusimatyti tikslai būtų pasiekti racionaliausiu keliu. Diskutuota apie Klaipėdos verslo ir mokslo perspektyvas, talentų situaciją, tvarumą ir kitas strategines sritis.
„Šiandien būtų galima sakyti, kad dalis Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją kuriant nusimatytų ambicingų ar net neįgyvendinamais atrodžiusių tikslų jau yra įgyvendinti. Praėję keturi metai buvo aktyvių veiksmų metai, davę apčiuopiamus rezultatus“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis pabrėžė tarpinstitucinio susitelkimo ir bendrų nuostatų laikymosi svarbą, kuri, anot jo, labai prisidėjo prie vieno svarbiausių darbų – naujo miesto bendrojo plano patvirtinimo. „Strategija bus gyvybinga, aktyvi ir aktuali tiek, kiek, laikantis generalinės linijos, ji gebės taktiškai, lanksčiai reaguoti į iškylančius geopolitinius ir kitus iššūkius“, – sakė V. Grubliauskas, akcentavęs sėkmingo Klaipėdos miesto vystymosi svarbą ir įtaką visai valstybei.
Klaipėda yra pasirinkusi aukštos pridėtinės vertės plėtros kryptį, tai atsispindi numatytose prioritetinėse ekonominio augimo kryptyse: stiprinti ir plėtoti jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką bei kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Strategijos stiprybė – jos partneriai ir tarpusavio bendradarbiavimas, kurio rezultatas – didelę reikšmę Klaipėdos miestui turinčių projektų įgyvendinimas, atitinkantis iškeltus ambicingus tikslus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas, pristatęs uosto planus iki 2030 m., kalbėjo apie žaliąją jūrų uosto koncepciją. Žalumas, anot jo, brangiai kainuoja, tačiau tik ilgalaikė tvari veikla ir inovacijų kūrimas leis Klaipėdai būti tarp ekonomikos lyderių. Šią mintį pratęsė ir kiti konferencijos dalyviai – susisiekimo ministras Marius Skuodis, kalbėjęs apie ambicingus valstybės sumanymus (vėjo jėgainių parkas jūroje, karinių laivų statyba Klaipėdoje), Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos gen. direktorius Eimantas Kiudulas ir kiti pranešėjai, prognozuojantys Lietuvai didžiules galimybes ilguoju periodu.
Nors per pastaruosius metus Lietuvai teko patirti ne vieną rimtą išbandymą, pranešėjai nestokojo optimizmo, kalbėdami apie brandinamus planus stiprinti energetinę nepriklausomybę, plėtoti atsinaujinančią energiją, skatinti priemones, kad Klaipėda taptų patrauklesnė užsienio investuotojams, surasti būdų, kaip čia privilioti talentus – jaunus gabius žmones, kurie norėtų uostamiestyje įgyvendinti ne tik savo ambicingus siekius, bet ir čia gyventi. Šis renginys buvo išskirtinė proga išgirsti žinomų pranešėjų įžvalgas apie ekonominės plėtros strategijos kryptis, esamos situacijos vertinimą, pasisemti naujų idėjų, išgirsti sėkmės istorijų ir kt. Tikimasi, kad šis ekonomikos forumas taps tradicine metine konferencija, kurioje pristatomi išskirtiniai Klaipėdos ekonominiai projektai, problemos, iššūkiai ir galimi jų sprendimai.