Jūrinė ekonomika – viena pagrindinių Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 krypčių, kuriai gegužės 20-ąją, minint Europos jūros dieną, buvo skirtas ypatingas dėmesys. Lietuvos jūrinio klasterio inicijuotu forumu LR Seime siekta atkreipti tiek visuomenės, tiek aukštų šalies valdžios pareigūnų dėmesį į valstybės ekonomikai bei visos Europos augimui svarbų itin sektorių.
Nuo Žaliojo kurso diktuojamų iššūkių iki Klaipėdoje kuriamų inovacijų bei uosto ateities, esant sudėtingai geopolitinei situacijai – forume „Klaipėda jūrinėje Europoje“ aptartos jūriniam verslui ir mokslui aktualiausios temos. Daugelis pasisakiusiųjų akcentavo, kad jūrinei inovacijų ekosistemai plečiantis, kuriantis jūriniams startuoliams ir eksportuojant pažangius sprendimus, nauda dalintųsi visa valstybė.
Forumo fokuse – visi mėlynosios ekonomikos plėtros aspektai: nuo jūrinio identiteto skiepijimo bendrojo lavinimo mokyklose iki aukščiausio lygmens mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų kūrimo, jomis grįstų verslų skatinimo bei nuoseklios valstybės politikos plėtojant jūrinį sektorių. Į pirmąjį tokio pobūdžio forumą Lietuvos įstatymo leidėjų rūmuose išvyko gausios pajūrio regiono mokslo, verslo bei jūrinės kultūros sklaida suinteresuotų institucijų pajėgos. Pranešimą apie Klaipėdos universiteto vaidmenį formuojant jūrinę regiono kultūrą ir kuriant inovacijas forume pristatė ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, sveikindamas renginio dalyvius Seime, akcentavo, jog Lietuvos valstybei, keliančiai tvarios plėtros tikslus, jūrinis sektorius ir galimai dar ne visiškai įvertintas Klaipėdos potencialas yra labai svarbūs. „Laukia ateities iššūkiai: pateikti pasauliui reikalingų inovacijų“,- sveikinimo kalboje sakė iš Klaipėdos kilęs politikas.
Forumo pranešimuose aptartos Lietuvos – jūrinės valstybės strategija ir vizija (pranešėjas prof. dr. Valdas Rakutis, Seimo narys), Klaipėdos regiono ir miesto ekonominės plėtros strategijų tikslai bei jų įgyvendinimas (pranešėja asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Eglė Stonkė). Žaliojo uosto koncepcijos tikslus pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, SGD terminalo vaidmenį kuriant Lietuvos energetinę nepriklausomybę apžvelgė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, AB „Klaipėdos nafta“ SGD komercijos skyriaus vadovė. Pranešimus taip pat pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų „Vakarų laivų gamykla“ ir „Bega“ vadovai bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius
„Mums svarbu Lietuvai nešti žinią apie svarbų galimo jūrinio sektoriaus spurto elementą – mokslą. Jeigu siekiame tvarios plėtros, mums būtina kryptingai plėtoti jūros tyrimus. Jeigu tikimės pažangių technologijų ir jūrinio sektoriaus technologinio atsinaujinimo, turime investuoti į šios srities specialistų rengimą, skatinti ir palaikyti techninę mintį. Šiandien norėjome parodyti, kad jūra – neišsemiamų galimybių klodas, bet tam, kad jas įžvelgtume ir išnaudotume, reikalingi intelektiniai gebėjimai, specifinės kompetencijos. Renginio rezoliucijos punktuose daug dėmesio skiriama pažangių sprendimų diegimo jūrinėje ekonomikoje būtinybei. Pažangą ir inovacijas kuria žmonės, pasinaudodami mokslo suteiktais instrumentais. Regis, daug ta tema kalbame ir visiems viskas aišku, bet Klaipėdos universitetas, vienintelė valstybinė universitetinio mokslo įstaiga, iš valstybės biudžeto asignuojamas mažiau nei 50-ia procentų. Prie vienintelio Lietuvoje mokslinių tyrimų laivo-laboratorijos „Mintis“ išlaikymo valstybė apskritai neprisideda“, – neretai nuviliančius valstybinio požiūrio į pajūrio specifiką pavyzdžius pateikė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Seimo nariams buvo pristatyta ir įteikta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – konkrečių pasiūlymų pakete išgryninta 10 opiausių jūrinio verslo ir mokslo klausimų, kurių sprendimas suteiktų jūrinės inovacijų ekosistemos plėtrai itin reikalingą postūmį.
Nuo Žaliojo kurso diktuojamų iššūkių iki Klaipėdoje kuriamų inovacijų bei uosto ateities, esant sudėtingai geopolitinei situacijai – forume „Klaipėda jūrinėje Europoje“ aptartos jūriniam verslui ir mokslui aktualiausios temos. Daugelis pasisakiusiųjų akcentavo, kad jūrinei inovacijų ekosistemai plečiantis, kuriantis jūriniams startuoliams ir eksportuojant pažangius sprendimus, nauda dalintųsi visa valstybė.
Forumo fokuse – visi mėlynosios ekonomikos plėtros aspektai: nuo jūrinio identiteto skiepijimo bendrojo lavinimo mokyklose iki aukščiausio lygmens mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų kūrimo, jomis grįstų verslų skatinimo bei nuoseklios valstybės politikos plėtojant jūrinį sektorių. Į pirmąjį tokio pobūdžio forumą Lietuvos įstatymo leidėjų rūmuose išvyko gausios pajūrio regiono mokslo, verslo bei jūrinės kultūros sklaida suinteresuotų institucijų pajėgos. Pranešimą apie Klaipėdos universiteto vaidmenį formuojant jūrinę regiono kultūrą ir kuriant inovacijas forume pristatė ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, sveikindamas renginio dalyvius Seime, akcentavo, jog Lietuvos valstybei, keliančiai tvarios plėtros tikslus, jūrinis sektorius ir galimai dar ne visiškai įvertintas Klaipėdos potencialas yra labai svarbūs. „Laukia ateities iššūkiai: pateikti pasauliui reikalingų inovacijų“,- sveikinimo kalboje sakė iš Klaipėdos kilęs politikas.
Forumo pranešimuose aptartos Lietuvos – jūrinės valstybės strategija ir vizija (pranešėjas prof. dr. Valdas Rakutis, Seimo narys), Klaipėdos regiono ir miesto ekonominės plėtros strategijų tikslai bei jų įgyvendinimas (pranešėja asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Eglė Stonkė). Žaliojo uosto koncepcijos tikslus pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, SGD terminalo vaidmenį kuriant Lietuvos energetinę nepriklausomybę apžvelgė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, AB „Klaipėdos nafta“ SGD komercijos skyriaus vadovė. Pranešimus taip pat pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų „Vakarų laivų gamykla“ ir „Bega“ vadovai bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius
„Mums svarbu Lietuvai nešti žinią apie svarbų galimo jūrinio sektoriaus spurto elementą – mokslą. Jeigu siekiame tvarios plėtros, mums būtina kryptingai plėtoti jūros tyrimus. Jeigu tikimės pažangių technologijų ir jūrinio sektoriaus technologinio atsinaujinimo, turime investuoti į šios srities specialistų rengimą, skatinti ir palaikyti techninę mintį. Šiandien norėjome parodyti, kad jūra – neišsemiamų galimybių klodas, bet tam, kad jas įžvelgtume ir išnaudotume, reikalingi intelektiniai gebėjimai, specifinės kompetencijos. Renginio rezoliucijos punktuose daug dėmesio skiriama pažangių sprendimų diegimo jūrinėje ekonomikoje būtinybei. Pažangą ir inovacijas kuria žmonės, pasinaudodami mokslo suteiktais instrumentais. Regis, daug ta tema kalbame ir visiems viskas aišku, bet Klaipėdos universitetas, vienintelė valstybinė universitetinio mokslo įstaiga, iš valstybės biudžeto asignuojamas mažiau nei 50-ia procentų. Prie vienintelio Lietuvoje mokslinių tyrimų laivo-laboratorijos „Mintis“ išlaikymo valstybė apskritai neprisideda“, – neretai nuviliančius valstybinio požiūrio į pajūrio specifiką pavyzdžius pateikė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Seimo nariams buvo pristatyta ir įteikta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – konkrečių pasiūlymų pakete išgryninta 10 opiausių jūrinio verslo ir mokslo klausimų, kurių sprendimas suteiktų jūrinės inovacijų ekosistemos plėtrai itin reikalingą postūmį.
Klaipėda ID, KMTP informacija