Klaipėda – unikalus mėlynosios ekonomikos miestas, pasirinkęs aukštos pridėtinės vertės plėtros kryptį: tapti miestu, kuriame geriausia gyventi, dirbti ir investuoti.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030 numatytas prioritetinės ekonominio augimo kryptis bendradarbiaudami įgyvendina 7 partneriai.
Palankūs vėjai verslui, investuotojams ir talentams
Uostamiesčio verslo flagmanu ir toliau išlieka 45 investuotojus ir apie 5000 darbuotojų vienijanti Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Lygiai prieš 20 metų veiklą pradėjusi kaip tradicinė gamybos teritorija, šiandien LEZ vis labiau primena inovacijų slėnį, vienijantį tyrimų ir kompetencijų centrus, laboratorijas, produktų ir procesų kūrimo specialistus, tarptautinius apdovanojimus pelniusias tvarumo iniciatyvas ir kitą aukštos pridėtinės vertės veiklą. Tarp ryškiausių LEZ verslo bendruomenės narių pasiekimų – Europos patentą neseniai gavusi plastikų perdirbimo inovacija, unikalus lietuviškas elektrinis autobusas „Dancer“, elektros energiją gaminantys stiklo fasadai, naujos kartos butelių kamštelių dizainai ir begalė kitų klaipėdietiškų inovacijų.
Net ir pasaulinės pandemijos akivaizdoje teritorija galėjo pasigirti įspūdinga naujų ar esamų investuotojų plėtra. Dešimčių milijonų vertės plėtros projektus per pastaruosius metus pradėjo ar užbaigė Vokietijos polimerų milžinė REHAU, metalo apdirbimo kompanijos „Roteksas“ (Lietuva) ir „Elme Metall“ (Estija), unikalią laboratoriją išplėtė pakuotės sprendimų gamintoja „RETAL Baltic Films“, plečiasi tokios įmonės kaip „Baltic Comri Technologies“, „Lavango Engineering LT“, „Autoverslas“ ir kt.
Siekiant nuoseklaus ir kryptingo investuotojų pritraukimo ir jų aptarnavimo Klaipėdoje, buvo parengta ir su partneriais suderinta „Potencialių investuotojų aptarnavimo programa“, prie kurios prisijungė 13 Klaipėdos miesto partnerių, įskaitant ir partnerystę su asociacija „Klaipėdos regionas“ bei tęsiamą dialogą tarp Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių, siekiant susitarti dėl galimo bendradarbiavimo investicijų pritraukimo plotmėje. Darbas tęsiamas su potencialiais įvairių industrijų investuotojais: bioekonomika, informacinių ryšių technologijos, paslaugų centrai, turizmo infrastruktūra.
2021 m. suformuoti 9 individualūs motyvaciniai paketai konkrečiam investuotojui. Teikiant konsultacijas ir pagalbą Klaipėdos mieste planuojantiems investuoti verslams pritraukti 2 investiciniai projektai.
Istorinėje vietoje, išsaugant jos išskirtinumą, į „Švyturio“ gamyklos teritoriją pritrauktas investuotojas, kuris ne tik atliks teritorijos konversiją ir sutvarkymą, bet įkurs čia visą taip trūkstamą mieste startuolių ekosistemos branduolį – sukurdamas visą reikiamą ir būtiną infrastruktūrą (biurai, bendradarbystės erdvės, loftai gyvenimui, konferencijų salės, talpinančios bendrai daugiau kaip 1000 žiūrovų, maitinimo paslaugas teikiantys verslai (angl. Food-hall). Investuotojas bendromis pastangomis su Klaipeda ID komanda skatina kurtis verslus iš kitų Lietuvos miestų ir taip užpildo esamą infrastruktūrą reikiamomis startuolių ekosistemos dedamosiomis: numatoma turėti vieno iš rizikos kapitalo fondų nuolatinę būstinę, taip pat numatoma įkurti žymių Lietuvos startuolių Klaipėdos (pajūrio) padalinius.
Šio projekto vystymas Klaipėdos mieste jau turi savo poveikį – padaugėjo IRT įmonių užklausų dėl galimybių plėtoti veiklą Klaipėdoje (gautos 6 tikslinės užklausos), viena iš tokių įmonių Ondato 2021 m. įsikūrė Klaipėdoje.
Daugiau galimybių mokslui ir studijoms
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija. Padedant Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkams siekiama padėti mokiniams pasirengti ir studijuoti universitete miesto ekonomikos poreikius bei prioritetines plėtros sritis atitinkančias mokslų ir studijų programas. Skatinant Klaipėdos moksleivius rinktis studijas ar darbą Klaipėdoje buvo dirbama su miesto ugdymo įstaigomis, moksleiviais ir jų tėvais.
Įgyvendinti tokie projektai kaip profesinio orientavimo renginių ciklas, skirtas moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams („Apie IT“, „Apie inžineriją“). Aktyviai bendradarbiaujama su „Investuok Lietuvoje“ dėl Regioninio karjeros centro steigimo Klaipėdoje, kuris teiks paslaugas jaunimui iki 29 metų.
Negalima nepasidžiaugti Baltijos gimnazija, kuri per trejus metus pradėjusi nuo vienos inžinerinės klasės su 18 moksleivių 2021 m. suformavo jau 3 inžinerines klases su 92 moksleiviais, o 2022 m. bus išleista pirmoji abiturientų laida, todėl šiais metais bus koncentruojamasi į abiturientų skatinimą tolesnėms studijoms rinktis KU.
Šis pilotinis, analogų Lietuvoje neturintis Klaipėdos proveržio projektas, įgyvendinamas mokslo ir verslo iniciatyva, vertas dėmesio ir pagyrų savo inovatyvumu, pedagogų profesionalumu bei kompetencijomis ir mokyklos infrastruktūra (šiuolaikinės laboratorijos), Robotikos klasė su naujausia įranga, išmanieji akiniai, 3D spaudintuvai, robotų ringas ir kt.).
Siekdama paskatinti rinktis informacinių technologijų (IT) ir inžinerinių programų studijas Klaipėdos aukštosiose mokyklose, Savivaldybė 2021 m. patvirtino tikslines stipendijas ir taip prisideda prie būsimų talentų parengimo mieste.
Klaipėda plėtoja inovatyvią akvakultūrą
Akvakultūra neatsitiktinai yra viena sparčiausiai augančių industrijų, aprūpinančių pasaulį svarbiais gyvūninės kilmės baltymais, kurių poreikis yra didelis ir tebeauga. Mokslo tyrimai skelbia apie žuvies ir kitų jūros produktų naudą žmogaus sveikatai, o šių baltymų gamybos būdas, palyginti su gyvulininkyste, yra žymiai tvaresnis.
Akvakultūra Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje atrakina naujas verslo nišas, atveria galimybes regione kurti gerai apmokamas darbo vietas. Postūmį dirbti šia kryptimi teikia kitų Baltijos jūros regiono ir Skandinavijos šalių sėkmės istorijos – pavyzdžiui, Norvegijoje akvakultūra pagal apimtis ir perspektyvas prilyginama naftos produktų gamybos bei energetikos sektoriams.
Iš mokslo perspektyvos, akvakultūra Klaipėdai suteikia galimybę įsitraukti į įvairius tyrimus, inovacijų kūrimą. Tai jau įgyvendinama pasitelkiant Klaipėdoje veikiantį akvakultūros kompetencijų centrą, jo ekspertus bei infrastruktūrą, o taip pat Pietų Baltijos regiono akvakultūros kompetencijų centro platformą, kurioje klaipėdiečiai bendradarbiauja su Lenkijos bei Vokietijos specialistais. Tarptautinio projekto „AquaVIP“ rėmuose atliekami įvairūs praktiniai-moksliniai eksperimentai: mokslininkai siekia daugiau sužinoti apie maistinę krevečių vertę, eksperimentuoja su mikrodumbliais, žuvų lervomis, siekia patobulinti akvakultūroje naudojamų sistemų technologijas, tiria geoterminių resursų panaudojimo akvakultūroje galimybes.
Specialistų rengimas bei pritraukimas į akvakultūros įmones tampa vis aktualesnis siekiant, kad ši industrija nepristigtų pagreičio plėtrai, o taip pat norint paskatinti akvakultūros startuolių steigimąsi. Tai atliepiant, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) drauge su Klaipėdos universitetu 2021 m. organizavo sėkmės sulaukusius tarptautinius specializuotus mokymus akvakultūros studentams, akvakultūros įmonėse dirbantiems jauniems ir jau pažengusiems specialistams, siekiantiems gilinti savo profesines žinias. Mokymai, vykę tiek gyvai Klaipėdoje, tiek nuotoliniu formatu, pritraukė daugiau nei 200 dalyvių.
Verslas – skaitmenizacijos kryptimi
2021 m. KMTP kartu su tarptautinio projekto „INforM“ (angl. Innovation Framework for Challenge Oriented Intelligent Manufacturing) konsorciumo partneriais sukūrė skaitmeninį įrankį, padedantį įmonėms įvertinti savo procesų skaitmenizacijos lygį. Ekspertinių konsultacijų metu verslo atstovai buvo supažindinti su būdais, įgalinančiais didinti konkurencinį pranašumą taikant skaitmenines technologijas įmonės procesų valdyme.
Pernai sukurtos skaitmenizacijos platformos tyrime sudalyvavo 25 Klaipėdos regiono įmonės. KMTP pasiūlytas įrankis verslams padėjo gauti apčiuopiamas gaires, kaip būtų galima tobulinti procesų skaitmenizavimą, įskaitant užklausų gavimą ir apdorojimą, dokumentų valdymą. Taip pat tyrimas atvėrė galimybes aiškiau identifikuoti klientų poreikius, įtvirtino dokumentų nuskaitymo robotizavimo svarbą siekiant taupyti laiką ir kitus resursus.
Pasauliui sparčiai keičiantis, jūrinis sektorius nėra išimtis ir skaitmenizacijos potencialas čia išties didelis. Efektyvi duomenų srauto analizė, naujų sprendimų kūrimas, įrankių tobulinimas atveria galimybes verslui gauti didesnę naudą.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui 2021 m. dirbant su Lietuvos jūrinio klasterio įmonėmis, buvo inicijuoti 5 technologiniai projektai (blokų grandinės (blockchain) sistema logistikos procesų valdymui; 3D duomenų valdymo technologija; antžeminės akvakultūros technologiniai sprendiniai; elektrinis stūmikas laivybai vidaus vandens keliais; IoT (internet of things) sistemos uostų terminaluose prototipas). Skaitmenizacijos tendencijos diktavo daugelio šių projektų kryptis ar buvo į juos integruotos.
Miestas, kurio horizontai keičiasi kas dieną
Gražėjanti ir besikeičianti Klaipėda suteikia daugiau laisvės veikti ir prasmingo laiko sau. Nuo 2021 m. 6,36 ha ploto Melnragės parko teritorijoje Klaipėdos miesto gyventojai ir poilsiautojai džiaugiasi naujais pėsčiųjų takais, saulėlydžius palydi ilsėdamiesi gultuose ant smėlio – tokios infrastruktūros iki šiol neteko matyti nė viename Klaipėdos paplūdimyje. Jau pamėgtoje pasivaikščiojimų vietoje sudarytos sąlygos pabūti ir jaukiai praleisti gerokai daugiau laiko, nes čia patogu ateiti ir su mažyliais, ir romantiką mėgstančiam, jos ieškančiam ir čia ją tikrai atrandančiam jaunimui, taip pat, kas labai svarbu, ir senyvo amžiaus žmonėms. Žengtas dar vienas ryžtingas ir tvirtas žingsnis, kad klaipėdiečių gyvenimas būtų jaukesnis, patogesnis ir spalvingesnis, kartu išnaudojant jūros teikiamus privalumus, gėrintis ja nuo šių puikių takų bei apžvalgos aikštelių.
Ąžuolyno giraitėje suformuotos skirtingos zonos, skirtos tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, atnaujinti esami bei nutiesti nauji takai, sutvarkyta tvenkinio pakrantė. Atgimusios teritorijos plotas siekia 8,5 ha. Čia kokybiškas erdves ras ir ramybės mylėtojai, ir vaikai, jaunimas, sportuojantys bei aktyvūs žmonės – ir visa tai gamtos prieglobstyje, miesto centre, kur tas prieglobstis itin svarbus ir vertingas.
Ąžuolyno giraitės atnaujinimas buvo įvertintas ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotame projekte „Regionų magnetai“. Šis projektas buvo pripažintas vienu geriausių VRM finansuojamų infrastruktūrinės plėtros projektų 2014-2020 metais regionuose ir pelnė apdovanojimą „Visuomenės balso“ kategorijoje.
Taikos prospekto ir Paryžiaus Komunos gatvės sankirtoje esanti „Vaidilos“ aikštė pasikeitė neatpažįstamai – sukurtos jaukios poilsio zonos, žaliosios erdvės, įrengta scena, vaikų žaidimų aikštelė, palei aikštę driekiasi nauja dviračių tako atkarpa, jungianti Taikos prospektą ir Ąžuolyno giraitę. Siekis, kad jaukių poilsio erdvių Klaipėdoje būtų kuo daugiau, ir ne tik senamiestyje bei centre, bet ir šalia daugiabučių kvartalų, vis labiau įgauna pagreitį. Įgyvendinant projektą ne tik sukurtos naujos, kokybiškos poilsio erdvės, bet ir išsaugota šios vietos autentika – restauruotos skulptūros Vaidila, Aitvaras ir Bildukas puošia fontaną.
Klaipėdos šiaurinėje ir pietinėje dalyse be jau išvardintų projektų sutvarkytos arba pradėtos tvarkyti ir kitos viešosios erdvės: Klaipėdos miesto poilsio parkas, Malūno parkas, Sakurų parkas, Sąjūdžio parkas Įgyvendindama šį tikslą Savivaldybė į miesto erdves investavo daugiau nei 22 mln. Eur tiek savo biudžeto, tiek ir ES lėšų.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030 – vertingų partnerysčių kūrimas, inovatyvūs projektai, žaliosiomis ir tvariosiomis technologijomis grįsta profesionalų ekosistema, naujų verslo nišų identifikavimas, kuris suteikia impulsą pozityviems procesams tiek Klaipėdos mieste, tiek visame Vakarų Lietuvos regione. Tai strategija tiems, kas nebijo būti pirmi, nori augti, ieško vietos įgyvendinti savo idėjas ir suburti aplink save bendraminčius.
Įdomu sužinoti, kaip Klaipėdos miestas keičiasi kartu su įgyvendintomis ekonominio augimo kryptimis, naujausius įtaką turinčius veiksnius sprendimų priėmėjams ir politikos formuotojams, perspektyvas Lietuvos jūriniam verslui, ES priemones tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrai ir susipažinti su įgyvendintomis inovacijų laivybos sektoriuje sėkmės istorijomis, talentų pritraukimo paskatomis bei Europos Universitetų iniciatyvų reikšme aukštajam mokslui bei verslui – lauksime Jūsų 2022 m. balandžio 29 d. Klaipėdos „Kultūros fabrike“ vyksiančiame „Klaipėdos ekonomikos forume 2022“ (dalyvavimas nemokamas).
Išsamiau apie renginį: https://konferencijos.vz.lt/klaipedos-ekonomikos-forumas/